Lydekų žvejyba rudenį: kur ieškoti, kuo gaudyti ir kaip vesti masalą

Rudenį lydeka elgiasi kitaip nei vasarą. Vanduo vėsta, augalija nyksta, o mailius būriuojasi ir traukiasi gilyn. Lydeka seka paskui jį ir aktyviai maitinasi, kad sukauptų atsargų žiemai. Todėl rugsėjis–lapkritis daugelyje Lietuvos ežerų ir marių yra metas, kai dažniausiai pagaunamos didžiausios lydekos.

Kur ieškoti lydekų rudenį

Rugsėjį lydekos dar laikosi ten, kur vasarą: prie nendrynų kraštų, povandeninių žolių laukų ir įlankų. Kai vanduo atvėsta žemiau maždaug 12–14 °C ir žolės pradeda nykti, žuvys traukiasi į gilesnes vietas. Tada svarbiausi tampa reljefo lūžiai.

• Povandeniniai šlaitai, kur 2–3 m seklėja staiga pereina į 5–8 m gylį.
• Povandeninės kalvelės ir seklumos atvirame vandenyje, ypač pavėjinėje pusėje.
• Įlankų išėjimai į pagrindinį ežerą — pro juos keliauja mailiaus būriai.
• Upėse — duobės už posūkių, ramus vanduo už srovės ir intakų žiotys.

Geriausias ženklas — mailius. Jei echolote matote mažų žuvelių debesį ar paviršiuje matosi pliūpsniai, plėšrūnas paprastai netoliese.

Kokie masalai veikia geriausiai

Rudenį lydeka renkasi didesnį grobį, todėl verta padidinti masalą. Kur vasarą užteko 8–10 cm guminuko, dabar dažnai geriau veikia 12–18 cm.

• Guminukai (vibrochvostai) su džigo galvute — universalūs: jais lengva tikrinti skirtingus gylius.
• Skęstantys ir neutralaus plūdrumo vobleriai — gerai veikia virš šlaitų, kai lydeka stovi vidutiniame gylyje.
• Svyruoklės (blizgės) — tolimam užmetimui ir greitam didelio ploto patikrinimui.
• Džerbeitai ir švytuoklės — kai reikia lėto, plataus masalo judesio šaltame vandenyje.

Visada naudokite metalinį ar storą fluorokarbono pavadėlį. Lydekos dantys lengvai nukerpa ploną pintą valą, o nutraukta žuvis su masalu nasruose dažnai žūva.

Kaip vesti masalą šaltame vandenyje

Kuo šaltesnis vanduo, tuo lėčiau verta vesti. Spalio pabaigoje ir lapkritį lydeka retai vejasi greitą masalą, bet mielai kerta ilgai „kabantį“ prieš nosį. Džigu dirbkite ilgesnėmis pauzėmis, leiskite masalui gulėti ant dugno, vobleriu darykite trūkčiojimus ir sustojimus. Dauguma kirčių įvyksta būtent pauzės metu.

Svarbus ir paros metas. Vasarą geriausi būna ryto ir vakaro langai, o rudenį lydeka dažnai aktyvesnė dienos viduryje, kai vanduo šiek tiek įšyla. Debesuota diena su lengvu vėju ir pastoviu ar lėtai krentančiu slėgiu paprastai būna geresnė už saulėtą ir ramią po šalto fronto. Kaip šiandien atrodo sąlygos jūsų telkinyje, galite pažiūrėti kibimo prognozėje.

Ką sako taisyklės

Lydekai Lietuvoje taikomas dydžio intervalas: pasilikti galima tik ne mažesnę kaip 50 cm ir ne didesnę kaip 80 cm žuvį. Per vieną žvejybą leidžiama pasilikti ne daugiau kaip 2 lydekas, o nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. lydekas gaudyti draudžiama. Didelės lydekos yra vertingiausios neršiančios žuvys, todėl jas paleisti verta ir dėl telkinio ateities. Visa santrauka — žvejybos taisyklių puslapyje.

Paleidžiamą lydeką laikykite horizontaliai, palaikydami po pilvu, ir nekelkite už žiaunų. Kabliuką išimkite replėmis vandenyje, o prieš paleisdami leiskite žuviai atsigauti srovėje ar prie kranto.

Fiksuokite, kas suveikė

Rudens kibimas labai priklauso nuo orų, todėl naudinga užsirašyti kiekvieną laimikį: vietą, gylį, masalą ir sąlygas. Po vieno ar dviejų sezonų matysite, kokiu slėgiu, vėju ir paros metu lydeka jums kibo geriausiai. Fishmate žurnale orai prie įrašo išsaugomi automatiškai.